Straipsniai
Betoninės čerpės – solidi, tvirta stogo danga
Kodėl verta rinktis betonines čerpes?
Vienas stogų dangas keičia kitos, atsiranda naujovių, o čerpių stogai buvo ir lieka – prestižo, ilgaamžiškumo, patikimumo ir šiltumo simboliu.
Namas yra nekilnojamas turtas, kuris vertinamas pagal visą eilę kriterijų – čerpių stogas didina jo vertę. Komercinėje statyboje investuotojai jau pajuto naudą statyti naudojant geresnes medžiagas, betoninėmis čerpėmis dengiami daugiabučiai, blokuoti namai ir individualių namų kvartalai.
Betoninės čerpės geriausiai tinka rąstiniams namams. Rąstinio namo konstrukcijai reikalinga didesnė apkrova – dengtas čerpių stogu namas greičiau sėda, o ir pati rąstinio namo idėja reikalauja ekologiškos stogo dangos - čerpių.
Betoninės čerpės labai naudingos ir lengviems karkasiniams namams - sugeria vibracijas, suteikia konstrukcijoms stabilumo.
Čerpių stogai puošia, jie natūraliai susilieja su kraštovaizdžiu. Kuklus senos statybos namas ar namelis soduose, rekonstruotas ar naujai pastatytas, kaip gyvenamasis - su betoninių čerpių stogu atrodo solidžiai ir stilingai.
Betoninės čerpės praktiškai nesensta – medžiaga tokia patvari ir tvirta, kad jos neįmanoma sugadinti. Jos nesunkiai išlaiko šalčius, kaitrą ir kitas sunkias oro sąlygas, todėl plačiai naudojamos nuo Viduržemio jūros iki šiaurės šalių. Betoninėmis čerpėmis dengtas stogas taip pat išlaiko didelius krūvius – sniegą, rudenines liūtis ir panašiai. Kai namas uždengiamas betoninių čerpių stogu, iš karto pastebimi du pliusai: žemos eksploatavimo išlaidos ir tai, kad bent artimiausius 100 metų stogo nereiks dengti iš naujo.
Betoninės čerpės – danga, turinti aukščiausios atsparumo ugniai medžiagos klasės savybės ir tą įvertina draudimo kompanijos, drausdamos pigiau.
Svarūs argumentai prieš įsigalėjusias nuostatas
1. Čerpių danga daug sveria
Tai ne trūkumas, o privalumas. Masė yra inertiškumo matas. Stogo danga ir turi būti pakankamai sunki, kad jos nenupūstų vėjas, kad slopintų triukšmą ir vibracijas, būtų inertiška staigiems temperatūrų pokyčiams. Čerpių svoris yra pats tas- nei per daug, nei per mažai! Stogo nesudaro vien danga. Jei skarda sveria apie 5 kg/m², o čerpės apie 40 kg/m², tai nereiškia, kad čerpių stogas sunkesnis 8 kartus. Skaičiuojamas visų stogo elementų svoris: danga, nuosavas stogo konstrukcijos svoris, izoliacinės ir vidaus apdailos medžiagos, įskaičiuojamos sniego, vėjo ir kitos apkrovos. Bendra čerpių stogo skaičiuojama apkrova gali siekti iki 250 kg/m², atitinkamai apie 200 kg/m² skardinio. Lyginant 250 – 200 kg/m² skirtumas nežymus ir skaičiuojant konkrečius stogus sudaro tik 8 ÷ 18 %, o ne 8 kartus.
Kaip jau buvo minėta, čerpės be jokios abejonės, yra sunkesnės už skardą ir šiek tiek sunkesnės už šiferį. Tačiau šis skirtumas mažas ir yra nereikšmingas renkantis konstrukciją. Iš tiesų gegnių skerspjūvis ir atstumas tarp jų priklauso ne tiek nuo laikančiosios konstrukcijos patvarumo, kiek nuo apšiltinimui pasirinktų medžiagų arba reikiamo jų sluoksnio storio.
2. Čerpių danga brangiai kainuoja
Solidžiai atrodanti danga jokiu būdu negali būti pagaminta iš netinkamų medžiagų. Naudojant įvairios rūšies medžiagas, niekada negalima lyginti jų kainų, nes skiriasi ir gamybos sąnaudos.
Paradoksalu, bet ji gali būti netgi pigesnė už nebrangias imitacijas. Pavyzdžiui, jei yra dengiamas sudėtingos konfigūracijos stogas, didelių lakštų, bus sunaudojama gerokai daugiau, negu dengiamas stogo plotas, kitaip tariant lakštų atraižas tenka tiesiog išmesti, arba pinigine išraiška, pagal bendrą stogo samatą 1 m² vidutinė kaina tampa gerokai didesnė už deklaruojamą 1 m² dangos kainą.
3. Stogo dengimas čerpėmis yra sunkus darbas
Savaime suprantama, geriausia šį darbą patikėti profesionalams. Prieš pradedant kloti čerpių dangą, tereikia apskaičiuoti atstumą tarp grebėstų. Paprasčiausiai reikia laikytis visų pateiktų nurodymų ir atlikti visus darbus nurodyta tvarka.
4. Betoninių čerpių spalva blunka
Naudojant šiuolaikines technologijas, betoninės čerpės gaminamos iš pigmentais dažytos betono masės, o viršutinis čerpės paviršius du kartus padengiamas specialiais akriliniais dažais vandens pagrindu. Betonines čerpes yra gaminamos dešimties įvairių spalvų. Iš tiesų viršutinis dažų sluoksnis dėl kritulių ir saulės poveikio šiek tiek nublunka, tačiau pigmentai, kuriais yra prisotinta visa medžiaga, per visą čerpės storį, saugo čerpės atspalvį ištisus dešimtmečius. Todėl galima nebijoti, jog laikui bėgant dažai pradės šerpetoti ir atsilupinėti. Betoninių čerpių nereikia perdažyti – ši danga sensta solidžiai, išlaikydama stilių. Čerpių stogą galima nuplauti tiesiog vandeniu, galima naudoti chemines priemones ir taip atnaujinti spalvą.
5. Čerpių dangą sunku prižiūrėti
Nepriklausomo tyrimo rezultatai parodė, kad betoninių čerpių dangai reikia minimalios priežiūros. Per didžiąsias audras čerpių stogai nukenčia mažiausiai, pavyzdžiui, jei kuri nors čerpė suiro, tokiu atveju galima pakeisti tik tą vieną čerpę, nepažeidžiant kitų. Ant čerpių galima užlipti nebijant subraižyti, kai tenka prižiūrėti dūmtraukius ir kaminus, prireikus sumontuoti anteną, arba kai reikia nušluoti nukritusius medžių lapus, čerpės juk nerūdyja.
Sprendimas visam gyvenimui
Renkantis stogo dangą, kurios reikia stogo remontui, ar statant naują namą, bet kokiu atveju norisi pasirinkti geriausią, kad ir tavo šeima, ir turtas turėtų patikimą stogą visam gyvenimui.
Betoninės čerpės tai yra ta medžiaga, kuri pateisins visus tavo lūkesčius. Čerpės yra puikus pasirinkimas ne vien tik dėl ilgaamžiškumo, po betoninių čerpių stogu tylu ir ramu, kaip taisyklė šiuolaikinių namų palėpės yra apšiltinamos ir įrengiamos eksploatuojamos patalpos - patys ramiausi, miegamieji ir vaikų kambariai. Tuo pačiu čerpės nekenkia nei jums, nei aplinkai.
Be šių visų praktinių savybių, čerpių stogas suteikia estetinį pasitenkinimą, čerpės statomą namą pavers JŪSŲ NAMAIS, kurie teiks džiaugsmą jums ir jūsų vaikams, net anūkams.
Keraminės čerpės – ilgalaikis pasirinkimas
Prieš pradėdami dengti stogą, pasvarstykite, koks sprendimas jums yra ekonomiškai naudingiausias. Be jokios abejonės, jis priklausys visų pirma nuo jūsų prioritetų: ar norite rasti pigiausią trumpalaikį sprendimą, ar SPRENDIMĄ, kurio nauda išryškės laikui bėgant, kaip investicija.
Mąstant apie namą, kaip apie gerą investiciją į nekilnojamąjį turtą, protingiausias pasirinkimas yra keraminės čerpės stogams, kurios ne tik didina namo vertę, bet ir atitinka pačių reikliausių vartotojų lūkesčius.
Keraminės čerpės atsparios nepalankioms oro sąlygoms, jos vienodai gerai atlaiko ir karštį, ir šaltį. Čerpės ilgaamžės – pasirinkus čerpių stogą, kitos dangos stogui gyvenime nebereikės.
Dėl kapiliarinių keramikos savybių drėgmė natūraliai įsigeria į čerpę ir išgaruoja. Tai sumažina drėgmės ir grybelio keliamą pavojų stogo medinėms konstrukcijoms – keraminė čerpė leidžia namui kvėpuoti.
Keraminėmis čerpėmis dengtas stogas sensta solidžiai ir garbingai, kaip senas vynas. Laikui bėgant jis tik gražėja – spalva „subręsta“ ir suteikia namo išvaizdai jaukios šilumos ir natūralumo.
Raudoną spalvą keraminės čerpės įgauna dėl geležies oksido, susidarančio degimo metu, todėl keramika niekuomet neišblunka.
Čerpių stogą galima lengvai atnaujinti, nes daugelio keraminių čerpių rūšių išvaizda išlikusi tokia kaip ir prieš šimtą metų, jos taip pat atrodys ir dar po šimto metų.
Keraminės čerpės yra „pati tyliausia“ stogo danga. Ji nebarška pučiant stipriam vėjui, lyjant lietui ar krentant krušai, o tai ypač svarbu įrengiant miegamuosius kambarius palėpėse.
Čerpių masė didina dangos šilumos inerciją. Patalpos pastogėse ir mansardose mažiau atšąla žiemą ir įkaista vasarą, jose lengviau palaikomas optimalus mikroklimatas.
Didesnis čerpių dangos svoris nedidina gegnių skerspjūvio. Sniego apkrova ant stogo retai viršija čerpių dangos svorį, todėl deformaciniai stogo svyravimai būna mažesni.
Čerpių dangos įrengimas yra paprastas (analogiškas betoninių čerpių stogo dangos įrengimui, „Statyk!“ Nr. 3 (15)), o eksploatacija nebrangi.
Keraminės čerpės yra natūralus, mineralinis, ekologiškai švarus gaminys. Jos gaminamos iš molio masės: molio, bazalto ir vandens mišinio. Išdžiovinti molio gaminiai išdegami krosnyje ir ten, 1000-1060ºC temperatūroje molis virsta keramika.
Rankų darbą pakeitus pramoninei gamybai pagerėjo čerpių kokybė, sumažėjo kaina, atsirado naujos čerpių formos, supaprastėjo klojimo technologija,. Žymiai padidėjo čerpių asortimentas: be eilinių ir kraigo atsirado šoninės, galinės, pralaidų, vėdinimo ir kitos čerpės. Taip pat atsirado čerpės su dviguba užkaita (falcu), tinkamos dengti šiuo metu labai populiarius lėkštus (iki 14º) stogus.
Keraminių čerpių danga buvo diskredituota tarybiniais laikais. Buvo gaminamos tik eilinės ir kraigo čerpės. Bloga kokybė, mažas gaminių asortimentas ir netinkama dengimo technologija prisidėjo prie neigiamo žmonių požiūrio į keraminių čerpių dangą Šiandien vartotojai Lietuvoje vėl iš naujo atranda čerpes, kurios gaminamos seniausias tradicijas turinčiose ir patikimais gaminiais garsėjančiose Skandinavijos šalyse, Vokietijoje.
Čerpės gaminamos formuojant juostiniais arba štampavimo presais.
Pirmuoju atveju molio masė išspaudžiama per ekstrūderį - specialią tūtą, supjaustoma ir išdžiovinama, po to degama krosnyje, kol įgauna keraminei čerpei būdingas savybes, atitinkančias visus čerpėms keliamus reikalavimus. Taip gaminamos originalios S formos (olandiškos) čerpės.
Antruoju atveju čerpės presu štampuojamos specialiose gipsinėse formose. Taip gaminamos visos įvairiausių formų čerpės su užkaitomis (falcais).
Čerpės gaminamos ne tik natūralaus molio spalvos – jų spalvos gali būti labai įvairios – matinio arba blizgaus paviršiaus, kuris priklauso nuo čerpės paviršiaus padengimo.
Pačios populiariausios yra niekuo nedengtos natūralios čerpės, arba angobuotos įvairių spalvų čerpės. Angoba – iš molio, pigmentų bei nedidelio kiekio kvarco paruošta mikstūra, kuria išdžiovintos čerpės nupurškiamos prieš degant jas krosnyje. Išdegtos čerpės įgauna spalvą, kuri priklauso nuo panaudotų pigmentų, ir tolygų matinį paviršių.
Glazūruotos čerpės turi stiklišką, blizgantį paviršių. Yra įsigaliojusi nuomonė, kad glazūruotos čerpės amžius ilgesnis. Tai netiesa. Natūralių, angobuotų ar glazūruotų čerpių amžius yra toks pat. Nuo dangos priklausys tik čerpių išvaizda – natūralių čerpių stogas po daugelio metų taps margas („subręs“), o angobuotų ir glazūruotų mažai tepasikeis.
Keičiantis laikams, kinta ir papročiai – tai neišvengiama, tačiau čerpės statybose – viena seniausiai naudojamų medžiagų, atsiradusi beveik tuo pat metu, kai žmogus išmoko pasigaminti molinę puodynę ir susirentė pastatą su šlaitiniu stogu. Čerpės išliko viena populiariausių statybinių medžiagų iki mūsų dienų. Europoje keraminė čerpė iki šiol yra stogo dangų „karaliene“, atitinkanti šiuolaikinius techninius ir estetinius reikalavimus.
Istorija
Keraminės čerpės atkeliavo dar iš Neolito amžiaus, apie 10 000 m. pr. m. erą iš Kinijos ir Viduriniųjų Rytų. Iš šių regionų čerpės paplito po Aziją ir Europą. Senovės Egipte ir Babilone, taip pat Graikų ir Romos imperijose stogai buvo dengiami keraminėmis čerpėmis. Tačiau pagrindiniu faktoriumi, nulėmusiu spartų keraminių čerpių išpopuliarėjimą Europoje, buvo 1666 metais Londoną suniokoję gaisrai. Čerpių populiarumą lėmė ne vien puikios priešgaisrinės savybės. Prie to prisidėjo ir kiti dalykai – ilgaamžiškumas, montavimo paprastumas, mažas šilumos laidumas, graži išvaizda. Spėjama, kad Lietuvoje keraminės čerpės atsirado kartu su mūrine pilių, rūmų ir bažnyčių statyba – XIII–XIV amžiuje.
Ceresit šiltinimo sistemos – statykite profesionaliai
Šilta žiemą, vėsu vasarą
Pavasarį ir vasarą mus džiugina geri orai, lengvi ir laisvi drabužiai bei suvokimas, kad skirtingai, nei žiemą, už šildymą nereikia mokėti milžiniškų sąskaitų! Energijos išlaidos smarkiai apsunkina namų ūkio biudžetą, ypač būstuose vienai šeimai. Tačiau esama būdų, kad pasibaigus vasarai, šiluma iš namų neišnyktų. Tiesiog reikia apšiltinti namą.
Tinkamai apšiltinus pastato išorines sienas galima sutaupyti apie 30% šildymo išlaidų. Žiemą namas sulaikys šilumą, o per karščius viduje bus maloni vėsuma. Šiltindami namą, tuo pačiu galime atnaujinti ir jo išorę – terminės izoliacijos sluoksniai gali užmaskuoti sienų nelygumus ir įtrūkimus, o išorinis atmosferinių poveikių barjerą sudarantis pastato tinkas atrodys naujai. Taikydami šiltinimo sistemas, apsaugosite pastato konstrukcijas, nes nuo pokyčių apsaugoti elementai nebebus veikiami temperatūros svyravimų keliamų krūvių. Taip sustabdomi metalinių elementų (pvz. metalinių ankerių trisluoksnėse sienose) korozijos procesai. Nesant išorinio apšiltinimo, sienos drėksta ir netgi įšąla. Sudrėkusiose vietose kaupiasi stiprią alergiją keliantys pelėsiai ir grybeliai.
Kaip tai daroma?
Technologija yra paprasta. Išorinių sienų paviršiuje tvirtinamos izoliacinės plokštės, jos dengiamos apsauginiu sluoksniu su specialiu tinkleliu, vėliau padengiama dekoratyviniu tinku. Kyla šie klausimai: kokias izoliacines plokštes ir kokį tinką pasirinkti?
Kuo izoliuoti?
Galima naudoti putų polistirolio arba mineralinės vatos plokštes. Kuo jos skiriasi?
Putų polistirolis nesugeria drėgmės ir jo termoizoliacinės savybės veikiant vandeniui išlieka stabilios. Polistirolio plokštės yra labiau mechaniškai atsparios, nei vata ir yra 10 kartų lengvesnės. Polistirolio plokštės yra maždaug 2 kartus pigesnės, jas žymiai lengviau apdoroti, dėl to darbo sąnaudos sumažėja apie 20-30%. Pastatų šiltinimo sistemą su polistiroliu Ceresit VWS galima naudoti ir naujų, ir senesnių pastatų šiltinimui. Šioje sistemoje numatytas plokščių klijavimas Ceresit CT 85 arba Ceresit CT 83 mišiniu. Apsauginis stiklo audinio tinklelis dengiamas su mišiniu Ceresit CT 85.
Vata yra atspari aukštai temperatūrai, jos pluoštas be pakitimų atlaiko 1000oC temperatūrą. Taip pat ji atspari daugumos cheminių medžiagų poveikiui. Vata leidžia kvėpuoti apšiltintoms sienoms, o tai turi didelės įtakos patalpų drėgnumo sąlygoms. Vatos pluoštinis sluoksnis užtikrina geras akustines izoliacines savybes. Apšiltinimo sistema naudojant mineralinę vatą Ceresit WM taikoma dideliu drėgnumu pasižymintiems objektams (visuomeninio maitinimo įstaigų virtuvėms, skalbykloms, vandens paruošimo stotims, automobilių plovykloms, pirtims ir pan.), didelio triukšmo aplinkoje esantiems pastatams bei visur, kur esama didelio gaisro pavojaus. Su mineraline vata patariame naudoti mišinį Ceresit CT 190
Šiluma ir išvaizda
Pastatą šiltiname ne tik dėl komforto patalpose ir mažesnių šildymo mokesčių. Ne mažiau svarbus rūpestis, kad namas po šiltinimo atrodytų gražiau nei anksčiau. Išorės estetikai svarbiausią reikšmę turi viršutinio sluoksnio danga - tinkas. Jau daugelį metų vartojami 2 tipų plonasluoksniai tinkai: mineraliniai ir sintetiniai.
Mineraliniai spalvoti tinkai
Tai dekoratyviniai plonasluoksniai tinkai, naudojami darbui pastatų viduje ir išorėje. Ceresit sistemose šie tinkai pavadinti Ceresit CT137 ir Ceresit CT 35. Šiais mineraliniais tinkais galima dengti betonines perdangas, tradicinius tinkus, gipsines pertvaras, drožlių ir gipso-kartono plokštes. Šie tinkai ypač gerai praleidžia drėgmę ir yra labai hidrofobiški (greitai atiduoda drėgmę). Šie tinkai atsparūs aukštai temperatūrai, todėl tinka daugiaaukščiams pastatams, kuriems taikomi padidinti atsparumo ugniai reikalavimai. Tinkai gaminami sausų mišinių pavidalu, statybos darbų vietoje maišomi su vandeniu. Mineralinis tinkas yra tipinė paviršių spalvinimo priemonė. Atsižvelgiant į galimybę dengti paviršius įvairaus intensyvumo spalva, tinkamai gaminami 6 pastelinių atspalvių bei baltos spalvos. Visuomet galima suteikti geidžiamą spalvą pvz. naudojant silikatinius dažus Ceresit CT 54.
Spalvoti akriliniai, silikatiniai ar silikoniniai tinkai
Šiems tinkams būdinga sintetinių polimerų bazė. Išskiriami šios rūšies tinkai: silikatiniai, silikoniniai ir akriliniai.
Akriliniai tinkai - Ceresit CT 60, CT 63 ir CT 64 pasižymi dideliu elastingumu, geru laidumu, labai mažu drėgmės sugėrimu, atsparumu teršalams bei atsparumu mechaniniams pažeidimams. Palyginti su mineraliniais tinkais, akrilinių tinkų laidumas garams yra žymiai mažesnis. Tinko struktūra yra uždara, o tai gerai saugo nuo atmosferinių poveikių. Akriliniu tinku padengtus pastatus galima plauti nedideliu spaudimu slėginiais vandens plovikliais.
Pagrindinis silikatinio tinko (Ceresit CT 72 ir CT 73) bruožas yra labai geras laidumas vandens garams ir didelis atsparumas šarminėms reakcijoms. Todėl šis tinkas yra labai atsparus mikroorganizmų poveikiui. Patariama jį naudoti didelio drėgnumo patalpoms, kur reikalaujama žemo pertvarų difuzinio atsparumo.
Silikoniniai tinkai Ceresit CT 74 ir CT 75 labai gerai praleidžia vandens garus ir yra labai hidrofobiški, t.y. sugeria mažai vandens. Pastato dažų danga ilgai išlieka ryški ir švari. Tinkui sudrėkus, jo paviršiuje vanduo kaupiasi rasos lašeliais. Šis efektas užtikrina pagrindo apsaugą ir sėkmingai mažina atmosferoje esančio purvo įsigėrimą į pastato paviršių.
Akriliniai, silikatiniai ir silikoniniai tinkai tiekiami kaip paruošta naudoti masė. Jais galima tinkuoti betonines perdangas, tradicinius tinkus, gipsines perdangas, drožlių bei gipso-kartono plokštes ir kt. Prieš dengiant tinku, pagrindą reikia gruntuoti specialiais gruntiniais dažais Ceresit CT 16, o prieš dengiant silikatiniu tinku - Ceresit CT 15.
Tinko faktūros
Tinko medžiagos pasirinkimą lemia ir galutinės paviršiaus išvaizdos reikalavimai. Didesnio ar mažesnio grūdėtumo tinkų paviršiaus faktūra atrodo raiškesnė arba švelnesnė, taip pat galima pasirikti specialų sprendimą. Pagal faktūros tipą, tinkai skirstomi į tris grupes.
Pirmąją grupę sudaro taip vadinami struktūriniai tinkai - tokie yra Ceresit CT 36, jie formuojami voleliu, mente arba kitokiais įrankiais, net ir šluotelėmis bei šlapiu skuduru. Atitinkamai įrankiui, galima suformuoti iškilesnį ar plokštesnį paviršių, rečiau arba tankiau išdėstytus grūdelius, žuvies žvynų, skritulių ir kitokio pavidalo faktūras.
Antrąją grupę sudaro taip vadinami brauktinės faktūros tinkai - Ceresit CT 63, CT 64, CT 35, CT 73 ir CT 75. Jų sudėtyje yra grūdelių, kurie įtrynimo metu tinko masėje įbrėžia medienos faktūrą primenančius raštus - apskritus, vertikalius, horizontalius - priklausomai nuo tinko apdorojimo krypties.
Trečioji grupė tai akmenukų tinkai Ceresit CT 60 ir CT 137. Juose esantys grūdeliai tarnauja ir raštų sudarymui, kaip ir braukiamų tinkų atveju. Mente įtrinant akmenukų tinką, išorinis produkto sluoksnis nusitrina ir atsiveria tanki akmens grūdelių mozaika.
Sistema – šventas reikalas
Daugiau nei vienos sistemos tinkų (ar daugiau nei vieno gamintojo produktų grupės) naudojimas atliekant šiltinimo darbus turi liūdnų pasekmių. Negalima naudoti buvusios šiltinimo sistemos medžiagų likučių. Tokia praktika, deja, pasitaiko dažnai, tačiau tai yra statybos taisyklių pažeidimas. Pirmiausia reikia atminti, kad apšiltinto namo išvaizda priklauso ne tik nuo mūsų estetinių užmanymų, bet ir nuo sistemos gamintojo reikalavimų laikymosi.
